Krūtų vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų vėžių, palietęs ne vieną lietuvišką šeimą. Tačiau A. Čižauskaitė teigia, kad šiandien, kalbant apie onkologines ligas, nereikėtų naudoti žodžio „nuosprendis“.
„Šiuolaikinė onkologija yra labai pažengusi, ypatingai galime džiaugtis krūtų vėžio gydymu, kurio gydymas turi visus įmanomus ginklus, t. y. ir sisteminį gydymą, chemoterapiją, biologinę terapiją, kūno terapiją, taip pat spindulinę terapiją, visus chirurginius metodus, branduolinės medicinos šiuolaikinius naudojimus, diagnostikos metodus. Tai tikrai yra viena geriausiai gydomų onkologinių ligų“, – teigia ji.
Tiesa, pasak A. Čižauskaitės, liga labai priklauso nuo diagnozės metu nustatytos stadijos.
„Jeigu pirmose stadijose liga gali būti pagydyta 99 procentais, tai didėjant ligos išplitimui, tas procentas tolydžiai mažėja. Esant ketvirtos stadijos ligai, kai metastazės nustatomos atokiuose organuose, tokiuose kaip plaučiai, kaulai, kepenys ar smegenys, išgyvenamumas tesiekia 25 procentus.
Todėl labai svarbu kalbėti apie prevenciją, t. y. apie profilaktinę periodinę patikrą, kurios metu liga gali būti nustatyta savalaikiškai, gali būti pagydyta ir su pačiomis minimaliomis pasekmėmis moteris grąžinama atgal į gyvenimą, šeimą ir visuomenę“, – komentuoja pašnekovė.
Anot jos, dauguma onkologinių ligų mūsų šalyje yra labai stigmatizuojamos ir dažnai sirgti onkologine liga yra gėda.
„Baisu prisipažinti artimiesiems, darbdaviams, aplinkai ir neretai sau pačiai. Dėl to moterys delsia pasitikrinti, jos turi įvairiausių paaiškinimų ir pasiteisinimų, kodėl neatėjo laiku. Tai nuo to, kad reikėjo slaugyti artimąjį iki tokių kuriozinių situacijų, kad reikėjo sutvarkyti įmonės, kurioje dirba, buhalteriją“, – pasakoja A. Čižauskaitė.
Gydytoja pastebi, kad moteris yra visos šeimos ašis ir ji pratusi rūpintis visais, tačiau tik ne savimi.
„Šiuolaikinė krūtų chirurgija tik labai išimtinais atvejais palieka moterį be krūties. Yra taikomi visi krūties atkūrimo metodai, ir moteris, kuri išgirsta, kad krūtis dėl ligos turi būti pašalinta, sekantis dalykas, kurį turi išgirsti iš savo gydytojo, tai yra tai, kad ta krūtis gali būti atstatyta, jai tereikia pasirinkti pageidaujamą ir jai tinkamą metodą ir tai aptarti su gydančiu gydytoju ir plastikos chirurgu“, – teigia ji.
A. Čižauskaitė pasakoja, kad deja, bet šiuolaikinės diagnostikos gairės nerekomenduoja savityros.
„Ji nėra draudžiama ir moterys yra skatinamos pačios apžiūrėti krūtis, tačiau mokslo įrodyta, kad tiek pati moteris, tiek ir nepatyręs specialistas, t. y. gydytojai, kurie čiuopia krūtis, tai šeimos gydytojai ar gydytojai ginekologai, jie gali užčiuopti tik tą darinį, kuris yra didesnis nei du centimetrai, o tai yra jau mažiausiai antra ligos stadija“, – perspėja pašnekovė.
Ji pastebi, kad krūties onkologinė liga yra nebyli ir ji nesukelia jokių simptomų būdama ikivėžinės būklės arba pačios pirmos stadijos pradžios liga.
„Ji neduoda jokių simptomų, nei apčiuopiamų, nei stebimų vizualiai, nei suteikia kažkokių ypatingų pojūčių, todėl gali būti nustatyta tik tai instrumentinio tyrimo metu, į kuriuos ir kviečiame moteris periodiškai pasitikrinti“, – pataria gydytoja.
Deja, pasak jos, vieningų gairių, nuo kada tikrinti krūtis, nėra, tačiau bendrai Europos ir JAV krūtų specialistų sutarimu, kviečiama pasitikrinti moteris nuo 35-40 metų.
„Profilaktinis patikrinimas, t. y. atrankinė mamografinė patikra, tai tyrimas mamografija rentgeno spinduliais, suspaudžiant krūtį dvejomis kryptimis, nuo kitų metų sausio 1 dienos Europos Komisijos rekomendacija bus jauninamas nuo 45-erių ir ilginamas iki 74-erių imtinai. Tai tos ribos šiek tiek išsiplės, nes, pagal statistiką, viena iš penkių sergančių krūtų vėžiu moterų yra jaunesnė nei 50 metų ir nepatenka į programą“, – aiškina A. Čižauskaitė.
Ji pataria, kad pirmą kartą moteriai atėjus pasitikrinti krūtų, reikėtų kreiptis į krūtis tiriantį specialistą.
„Jis, individualiai įvertinęs jos rizikos veiksnius susirgti, jos krūtų dydį, jose vyraujantį audinį, nuspręs ir parinks metodą, kuris yra jai tinkamiausias ir geriausiai vizualizuotų krūtyse esančius pakitimus. Ir tai nebūtinai turi būti ultragarsinis tyrimas, net jeigu moteris yra jauna. Jei mergina jauna, tačiau jos krūtys didelės, jose vyrauja riebalinis audinys, jai taip pat sėkmingai gali būti atliktas mamografinis tyrimas, kuris yra laikomas pagyvenusių moterų tyrimu“, – teigia ji.
Pasak pašnekovės, visi rizikos susirgti krūties vėžiu veiksniai yra skirstomi į tris dideles kategorijas.
„Tai yra rizikos veiksniai, kurių mes negalime keisti: moteriška lytis, tam tikras amžius (dažniausiai serga nuo 55-erių), taip pat ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis, t. y. kai moteris pradeda anksti menstruoti ir ilgai menstruoja, tai yra vėlyva menopauzė, taip pat įvairūs gerybinio tipo susirgimai krūtyse, jau buvusi onkologinė krūtų liga, taip pat nustatytos tam tikros mutacijos.
Iš kintamų veiksnių galima paminėti vėlyvą gimdymą (virš 30 metų), ilgalaikį tų pačių hormonų naudojimą kontracepcijai (ilgiau nei 15 metų), pakaitinei hormonų terapijai (ilgiau nei penkerius metus) ir įvairūs kiti mažiau reikšmingi rizikos veiksniai kaip nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas“, – vardija A. Čižauskaitė.
Deja, pasak gydytojos, auksinės taisyklės ar stebuklingos piliulės tikrai nėra, svarbu – sveika gyvensena.
„Onkologinių ligų ir jų atkryčio prevencijai reikėtų stengtis išlaikyti normosteninį kūno sudėjimą, t. y. būti normalaus svorio, aktyviai, fiziškai judėti. Yra šiek tiek duomenų apie Viduržemio jūros dietos įtaką kaip geresnės mitybos planą onkologinių ligų prevencijai, tačiau tokių rimtų studijų, deja, nėra“, – teigia ji.
