Žinoma, paaiškėjo, kad šie kadrai – viso labo dirbtinio intelekto (DI) sukurti paveikslėliai. Dalis žmonių patikėjo, kad paveikslėliuose esantis vaizdas – tikrovė. Tad kaip neapsigauti ir kaip atpažinti DI sukurtus ar patobulintus kadrus?
Apsigauti – nesunku
Kaip pastebi Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, nuo pat 2023-ųjų pradžios, kai išpopuliarėjo dirbtiniu intelektu generuotas paveikslėlis su „Balenciaga“ striuke dėvinčiu popiežiumi, generuotų paveikslėlių socialiniuose tinkluose smarkiai padaugėjo. L. Keraitis pastebi, kad jų savo socialinių tinklų naujienų sraute mato kone kiekvieną savaitę, o dabar daug „Facebook“ naudotojų dalijasi DI sukurto, tačiau iš tiesų neegzistuojančio paukštelio nuotrauka.
„Kartais dalinamasi mielais vaizdeliais – dirbtiniu intelektu sugeneruotais kačiukais ir panašiais kadrais. Didelės žalos tai nedaro (išskyrus tai, kad besidalinantys net nenutuokia, jog tai ne nuotrauka). Tačiau kartais įsigudrinama sukurti „Facebook“ puslapius, kurie dalijasi tokiais mielais vaizdeliais, o išpopuliarėjęs puslapis parduodamas ir nukeliauja į neaiškias rankas. O kartais tiesiog apmaudžiai apsikvailinama, kai sugeneruotu paveikslėliu kuo rimčiausiai pasidalinama kaip tikra nuotrauka“, – sako jis.
L. Keraitis socialiniuose tinkluose sako vis dažniau pastebintis ir atvejus, kai dalinamasi realistiškai atrodančiais paveikslėliais su savo prikurtomis istorijomis. Pavyzdžiui, vienas naudotojas dalijosi, kaip pats įvardijo, neseniai atrasta M. K. Čiurlionio nuotrauka. Nors paveiksliuko kūrėjas ir istoriją išmanantys ekspertai pasijuokia iš tokios nuotraukos ir supranta, kad ji netikra, tačiau dalis žmonių nuoširdžiai tuo patiki, dalijasi savo paskyrose.
„Kol ši technologija daugeliui nauja, vertėtų bent komentare pačiam autoriui atskleisti, kad paveiksliukas nėra tikras. Kitaip tiesiog gaudomas pigus dėmesys. DI generuotus paveikslėlius atpažinti tikrai svarbu, nes kitu atveju tampame labiau pažeidžiami melagienų, dezinformacijos. Palengva artėja realistiškai atrodančių, DI generuotų vaizdo įrašų laikas“, – tikina ekspertas.
Kaip atpažinti?
Pasak L. Keraičio, vizualiai generuotas paveikslėlis kartais turi panašumų į animacijos kadrą, gali šiek tiek priminti tapytą paveikslą. Tačiau kai kurie paveikslėliai sugeneruoti taip, kad vizualiai atrodo lygiai taip pat, kaip tikra nuotrauka. Dėl šios priežasties ekspertas rekomenduoja ugdyti savo kritinį mąstymą, ne vien pastabumą. Socialiniuose tinkluose pastebėjus įtartiną paveikslėlį, ekspertas pirmiausiai pataria sau užduoti kelis klausimus:
- Kokiu tikslu dalinamasi tokiu paveikslėliu? Ar tai gali būti satyra, kūrybiškas juokelis, o gal siekiama naudos?
- Ar toks nuotraukos scenarijus atrodo tikėtinas?
- Ar paveikslėlis turi netikslumų? Pavyzdžiui, gal vienas iš objektų paveikslėlyje nemeta šešėlio?
- Ką matau detalėse? Ar žmogaus rankos, ausys ar kitos kūno dalys atrodo tikroviškai?
- Kas dar dalinosi tokiu paveikslėliu? Ar apie tai rašo naujienų portalai? Ar yra daugiau informacijos, detalių?
„Kilus įtarimams galima paklausti kito nuomonės, galbūt šalia sėdinčio kolegos ar šeimos nario. Kartais kiti pastebi tai, ko nepastebėjai pats. Verta paskaityti ir komentarus po paveikslėliu. Galite pabandyti apie matomą situaciją paieškoti informacijos internete – ar tai aprašo patikimi žiniasklaidos šaltiniai? Ar yra kitų to paties kadro kampų?“ – pataria L. Keraitis.
Jis pamini dar vieną atvejį, kai neseniai „Facebook“ naudotojai dalinosi paveikslėliu su neva dideliais rožiniais žiedais žydinčiu medžiu: „Tereikia išsisaugoti paveikslėlį telefone ar kompiuteryje ir įkelti jį į „Google“ paveikslėlių paiešką. Netruko paaiškėti, kad egzistuoja tik viena tokio medžio „nuotrauka“. Paieškojus daugiau informacijos apie šio medžio pavadinimą, randamas tik tas vienas paveikslėlis. Dar svarbiau – šalia paveikslėlių iš karto matyti straipsniai apie tai, kad toks medis neegzistuoja.“
Anot L. Keraičio, galima naudoti ir specializuotus, DI paveikslėlius atpažinti skirtus įrankius. Tačiau ir jais nereikėtų pasitikėti aklai. Jie dažnai linkę duoti klaidingai teigiamus rezultatus – atpažįsta DI generuotą paveikslėlį, bet dažniau suklysta tikrą nuotrauką taip pat palaikydami DI paveikslėliu. Be to, tokių įrankių patikimumą sunku patikrinti, nes jų yra labai daug.
„Bene svarbiausias pasiūlymas – imkite ir patys pamėginkite sugeneruoti DI paveikslėlį. Nieko blogo nuo to nenutiks, o pradėti yra itin paprasta. Galima išbandyti nemokamą „ChatGPT“ kūrėjų „OpenAI“ įrankį „DALL-E“. Teksto lange galima rašyti ir lietuviškai, pavyzdžiui: „sugeneruok paveikslėlį, kuriame krokodilas atsiliepia telefonu“. Išbandžius įrankį, galima daug lengviau pastebėti ir kitus DI sugeneruotus paveikslėlius, suprasti tokių paveikslėlių galimybes ir limitus. Be to, tai ugdo tam tikrą nuojautą, kurią turi dažniau su paveikslėliais ar DI įrankiais dirbantys žmonės“, – sako L. Keraitis.
