„Džiaugiamės, jog Lietuvos įmonės supranta technologinių ekoinovacijų diegimo svarbą, kadangi jos ne tik padeda verslams didinti savo konkurencinį pranašumą tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose, tačiau taip pat – sumažinti neigiamą ekonominės veiklos poveikį aplinkai“, – sako Inovacijų agentūros Verslo skatinimo skyriaus vadovė Diana Martinavičienė.
Jos teigimu, priemonė „Eco Inovacijos LT+“ sudaro galimybę šalies įmonėms diegti tokias inovacijas, kurios skatina ekologišką gamybą, prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo – finansavimą gavęs verslas gali modernizuoti technologinius procesus, pakeisti įrangą ir technologijas ekologiškesnėmis ir mažiau teršiančiomis aplinką, o gaminant produktus vietoj kenksmingų medžiagų naudoti mažiau taršias žaliavas, plėtoti antrinį atliekų panaudojimą.
„Svarbu tai, kad moderni įranga prisideda mažinant klimato kaitą, nes sunaudojama mažiau žaliavų, naudojamos mažiau kenksmingos arba kenksmingų žaliavų atsisakoma iš viso, taupoma elektros energija, gaminami lengviau perdirbami produktai“, – pasakoja Inovacijų agentūros ekspertė.
Nuolatinės investicijos į modernią įrangą
„Švenčionių vaistažolių“ vadovo Elmanto Pocevičius teigimu, už šias investicijas įmonė įsigijo naują fumigacijos įrengimą, granuliatorių, smulkintuvą bei pakavimo mašiną.
„Kad geriau suprasti, tai vaistažolinė arbata yra gaminama iš augalo, kuris natūraliai surenkamas gamtoje, o vėliau – išdžiovinamas. Viskas, kas gyveno ant jo – vabaliukai, kirmėliukai ir jų kiaušiniai lieka, tad tam, kad arbata vėliau „neatgytų“ ir likę vabaliukų kiaušinėliai nepradėtų išsiritinėti, visa žaliava turi būti apdirbama specialia technologija. Įsigyti fumigacijos įrenginiai mums suteikia galimybę dirbti su ekologiškomis žaliavomis ir visą gyvybę pašalinti naudojant visiškai nekenksmingas CO2 dujas. Tuo tarpu granuliatorius ir smulkintuvas mums reikalingas tam, kad suspaustume žaliavą ir galėtume ją lengviau ir greičiau supakuoti, pakavimo mašina leidžia išvengti bet kokio plastiko produkto gamyboje“, – dalijasi E. Pocevičius.
Pasak jo, įmonė nuolatos investuoja į inovacijas, stengiasi kiek įmanoma labiau mechanizuoti rankų darbą, tačiau perspektyvų, kad artimiausiu metu fabrike dirbančius žmonės pakeis mašinos, įmonės vadovo teigimu, nėra. Anot jo, nors technologijos itin sparčiai tobulėja, yra tam tikrų darbų, kurių mašinos kokybiškai atlikti negali. Pavyzdžiui, apie nekokybiškas žoleles ar kitus ingredientus perspėja ne laboratorijoje atlikti tyrimai, o patys darbuotojai.
Nuo idėjos iki 120 žmonių komandos
Paklaustas, kokia yra vieno seniausių vaistažolių perdirbimo fabrikų Baltijos šalyse sėkmės paslaptis, E. Pocevičius teigia, kad vienos formulės nėra – visų pirma, lietuviai labai mėgsta vaistažolinius produktus, antra – įmonė nuolatos stengiasi prisitaikyti prie rinkos poreikių, laviruojant tarp tradicijų išsaugojimo ir naujovių diegimo.
„Savo veikloje stengiamės derinti mokslą ir tradicijas. Mums taip pat svarbu, kad produktas būtų natūralus, veiksmingas ir galiausiai – skanus“, – sako „Švenčionių vaistažolių“ vadovas. Jo teigimu, 1883-aisiais pradėjusi veiklą nuo vieno žmogaus – vaistininko Naumo Taraseiskio ir jo idėjos įsteigti nedidelę vaistažolių supirkimo ir perdirbimo įmonę, šiandien bendrovė užaugo iki 120-ies žmonių komandos, o jos asortimente – virš 500 produktų. Tad tikėtina, kad atidarius bet kurių namų spintelę, joje bus galima rasti Švenčionių vaistažolių fabrike pagamintos produkcijos, kadangi būtent čia gimsta didžioji dalis Lietuvos arbatų, o 30 proc. įmonės gaminių iškeliauja į užsienio rinkas – ne tik Europos šalis, bet ir Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Pietų Korėją ir Artimųjų Rytų regioną.
„JAV mūsų arbatos yra populiarios kaip dovana – nors paprastas arbatos pakelis amerikiečių nesužavėjo, nes pas juos ir taip yra apstu pasirinkimo, tačiau jiems labai patiko mūsų rinkiniai. Artimuosiuose Rytuose žmonės geria tik juodą arbatą, tad mūsų vaistažoliniai produktai keliauja į vaistines ir šių šalių gyventojai į juos žiūri kaip į vaistus. Europoje mes esame įdomūs tiems, kam reikia gero, įdomaus, nišinio produkto, kadangi pigia masine gamyba užsiima mūsų kaimynė Lenkija, tad čia konkuruoti sudėtinga“, – pranešime spaudai dalijasi įmonės vadovas.
Vaistažolinės arbatos gamyba – ilgas ir sudėtingas procesas
Viso įmonė per metus pagamina apie 300 tonų produkcijos arba – 4 mln. įvairių arbatos pakelių. Kadangi nėra galimybių tiek žaliavų surinkti Lietuvoje, nemaža dalis žolelių perkama iš kitų šalių – pavyzdžiui, Ukrainos, Egipto. E. Pocevičiaus teigimu, nors gali atrodyti priešingai, tačiau vaistažolinės arbatos gamyba – ilgas ir sudėtingas procesas.
„Iki kovido darydavome nemažai ekskursijų į mūsų gamyklą ir iki šiol esant galimybei stengiamės klientus pakviesti ir parodyti, kaip gimsta mūsų arbata. Pagrindinis pastebėjimas, kurio sulaukiame kone kaskart, kad niekas nesitikėjo, jog arbatos gamyba yra tokia sudėtinga. Iš esmės tam, kad pagaminti arbatą, užtenka lauke nuskinti žolę, ją sudžiovinti ir užpilti karštu vandeniu, tačiau kai kalbame apie pramoninę gamybą, visas šis procesas – daug ilgesnis ir sudėtingesnis. Mes vien arbatos kokybę tiriame tris kartus – visų pirma, kai žaliava atvažiuoja pas mus į gamyklą, vėliau – kai ją išvalome, supjaustome, išsisijojame, sumaišome, padarome receptūras ir gauname vadinamąjį ingredientą ir galiausiai kokybės kontrolę turi pereiti galutinis produktas“, – dalijasi pašnekovas.
Ateities planuose – naujos rinkos ir platesnis asortimentas
Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti, E. Pocevičius teigia, kad šiuo metu verslas patiria eksporto sumažėjimą, ypatingai mažesni pardavimai jaučiami Europos šalyse: „2022 m. pabaigoje pajautėme eksporto sumažėjimą Europos šalyse, o nuo 2023 m. pabaigos jaučiame šiokį tokį pirkimų sumažėjimą ir Lietuvoje. Laukiame, kada šis sąstingis baigsis ir viskas sugrįš į savo vėžias bei aktyviai ieškome kitų sprendimų. Pavyzdžiui, galimybės eksportuoti į kitas rinkas.“
Įmonės komanda taip pat deda daug pastangų, kad rinkai galėtų pasiūlyti įvairesnę, jos poreikius atliepiančią produkciją ir didinti savo konkurencingumą užsienio rinkose. Įmonės vadovo teigimu, tai – vienas pagrindinių bendrovės tikslų.
„Norime tapti ne tik vaistažolinių arbatų, bet ir vaistažolinių produktų gamintojais – investuojame daug laiko ir finansų į naujų produktų gamybą, plečiame savo asortimentą, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti funkcinį maistą, maisto papildus, vaistažolines kapsules, skystus produktus, netgi guminukus, miltus“, – ateities planais dalijasi E. Pocevičius.
Įmonės ateityje svarbios išliks ir ekoinovacijos, į kurias ir toliau bus investuojama, dėmesį skiriant žaliavų taupymui ir keitimui bei mažesniam energijos suvartojimui.
Priemonė „Eco Inovacijos LT+“ įgyvendinta 2014–2020 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.
