Kaip tai palies Lietuvos naudotojus ir kokias iš tiesų grėsmes duomenų saugumui kelia socialinis tinklas „TikTok“, „Delfi diena“ vedėja Kornelija Jasiūnaitė kalbėjosi su ESET Lietuva IT saugumo inžinieriumi Luku Apyniu ir „Tele2“ viešųjų ryšių vadove Asta Buitkute.
L. Apynis teigia, kad žiūrint į istoriją, socialinis tinklas „TikTok“ turi tam tikrų privatumo pažeidimų.
„Tai yra Kinijos organizacija ir Kinijos valstybė gali jos labai paprastai paprašyti visų duomenų, tai yra viena iš saugumo problemų. Kinijos įstatymai yra tokie, kad galima bet kurios organizacijos, kuri priklauso Kinijai, prašyti įvairių duomenų. „TikTok“ renka labai daug duomenų: naudotojų vardus, pavardes, gimimo datas, pomėgius ir pan.“, – komentuoja kibernetinio saugumo ekspertas.
A. Buitkutė pabrėžia, kad skirtingose šalyse skiriasi saugumo supratimas ir tai, kaip elgiamasi su asmens duomenimis.
„Europoje mes esame pripratę, kad veikia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris negalioja kai kuriose kitose šalyse. Joks vartotojas negali būti tikras, kaip tie duomenys yra tvarkomi ir ar jie yra tvarkomi su jo žinia“, – teigia A. Buitkutė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai šios platformos naudotojai yra vaikai ir paaugliai, tad tų pavojų yra kur kas daugiau.
„Reikėtų galvoti ne tik apie duomenų saugumą, bet ir apie patį turinį, kurį jie žiūri. Tikrai esame girdėję apie ne vieną pavojingą iššūkį, kurio paaugliai imasi, žiūrėdami „TikTok“, kai kurie iš jų baigėsi labai nelaimingai. Tai tikrai reikėtų pirmiausia pasidomėti, ką vaikas ten žiūri, su kuo bendrauja, kokius profilius seka, koks turinys jam patinka“, – dėsto pašnekovė.
Pasak jos, reikėtų atsižvelgti ir į pačių kūrėjų nustatomą amžiaus ribą – „TikTok“ galima naudoti tik nuo trylikos metų.
„Tikrai žinau, kad ir jaunesni vaikai naudojasi šia platforma. Tai yra geras argumentas, kalbantis su savo vaiku, kad dar ne laikas. Jei vaikui jau yra trylika metų ir daugiau, tėvams gali praversti įvairios programėlės, kurios padeda jiems kontroliuoti vaikų praleidžiama laiką tokiose platformose, pavyzdžiui, „Google Family“, – pataria A. Buitkutė.
L. Apynis svarsto, kad jei JAV ir uždraus „TikTok“ šalyje, daugelis dar naudosis šia platforma kurį laiką ir bandys apeiti tuos ribojimus.
„Žinoma, manau, kad Lietuva ir kitos šalys tikrai į tai atsižvelgs, nes JAV daugelis ima kaip pavyzdį, taigi tikrai tam tikrus ribojimus gali pradėti taikyti. Norėčiau pabrėžti, kad Kinijoje yra atskira „TikTok“ programėlė vaikams, kurią daugiausia sudaro mokomasis turinys. Tai labai įdomus faktas, kad Kinijos vaikams yra rodomas visiškai kitas turinys, nei likusiame pasaulyje“, – teigia jis.
IT saugumo ekspertas priduria, kad uždraudus šią platformą nukentėtų jos kūrėjai, prasidėtų masiniai atleidimai.
„Tikrai daug žmonių kasdien dirba prie to projekto, uždraudimas gali paveikti ir darbuotojus. Tačiau „TikTok“ bando išvengti šio ribojimo ir perkėlė JAV gyventojų duomenis į JAV serverius, pakeitė lokaciją.
Vis dėlto, kaip ir kitos Kinijos programėlės, pavyzdžiui, „Temu“, jos nepakankamai saugo vartotojų duomenis arba renka daug perteklinių duomenų, kurių iš tikrųjų nereikėtų rinkti, būtent dėl to ir buvo atsižvelgta į šią platformą“, – aiškina L. Apynis.
A. Buitkutė priduria, kad atsisiunčiant bet kokią programėlę reikėtų pasidomėti, kas yra jos kūrėjas.
„Pagal saugumo reikalavimus reikėtų pasižiūrėti atsiliepimus, kokių leidimų prašo ši programėlę, galbūt kai kurie iš jų yra visiškai nesusiję su tiesiogine tos programėlės veikla. Pavyzdžiui, jeigu orų programėlė prašo prieigos prie jūsų buvimo vietos, tai, ko gero, yra reikalinga, kad galėtų teikti jums aktualią informaciją, bet jeigu nuotraukų redagavimo programėlė irgi prašo buvimo vietos, tai jau reikėtų susimąstyti“, – perspėja ji.
